Ona Miciūtė, PAVASARĖLIO PUOKŠTĖ, 1969
Autorės ankstyviesiems darbams būdingas dramatiškumas ir rūstumas, kurį vėliau pakeitė nusiraminimas ir nevaikiškas susimąstymas. Šias išraiškingas emocijas perteikia linijos, dėmės, naudojamos kelios spalvos. Tačiau nė vieno darbo negalėtume pavadinti minimalistiniu ar primityviu. Menininkės kūryboje dažna vaikystės ir motinystės tematika. Tam yra pora priežasčių. Viena iš jų – vaikams skirtuose lietuvių autorių kūriniuose slypintis tautiškumo kodas domino autorę. Antra – tokios temos dailininkei Sovietų Sąjungos laikais leido išvengti kalbėti apie politinius dalykus.
Sigutė Valiuvienė 1956 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo tada ji iliustravo apie 40 knygų, kurios yra svarbios kelioms Lietuvos vaikų kartoms. Menotyrininkas Kęstutis Šapoka teigia, kad daugelis jų mato lietuvių liaudies pasakas ir lopšines būtent Sigutės Valiuvienės sukurtų iliustracijų vaizdiniais.
