Aldona Liobytė, PASAKA APIE NARSIĄ VILNIAUS MERGAITĘ IR GALVAŽUDĮ ŽALIABARZDĮ, 1970
Dailininkė mėgsta ryškias spalvas. Ji ypač įsiminė pirmą kartą išvystą vaivorykštę: tada suprato, koks yra ryškių spalvų grožis ir pasižadėjo piešti tik tokiomis spalvomis. Ryškiais, kontrastingais deriniais Birutė Žilytė kuria netikėtus optinius vaizdus, atveria nežemiškų pasaulių erdves. Menininkė pastebi, kad nuo pat vaikystės jai buvo svarbūs, pasak jos pačios, „nerealūs pasaulio matymai“.
Birutė Žilytė studijavo grafiką Lietuvos dailės institute. Dar studijų metu susituokė su dailininku Algirdu Steponavičiumi, su kuriuo drauge sukūrė ne vieną kūrinį. Į Lietuvos meninį gyvenimą ji atėjo su 6-ojo dešimtmečio grafikų karta, įtvirtinusia naują modernistinį mąstymą, kuris užbaigė tuomet vyravusio realizmo laikotarpį.
Birutė Žilytė pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių „Aukso obuolys“ tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų bienalėje BIB‘69 Bratislavoje, aukso medalis Leipcigo knygų mugėje 1971 m. ir tais pačiais metais gauta Respublikinė premija už vaikų knygų iliustracijas, 1976 m. H. Ch. Anderseno garbės diplomas XV IBBY kongrese Atėnuose, 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
